Įvadas
COVID{0}} sukėlė pasaulinę sveikatos krizę, kuri paveikė milijonus gyvybių. Viena iš pagrindinių viruso plitimo kontrolės priemonių yra masiniai tyrimai. COVID{1}} testavimas yra svarbi priemonė diagnozuoti asmenis, kurie gali būti užsikrėtę virusu, ir sekti bei kontroliuoti ligos plitimą. Tačiau joks COVID-19 testas nėra 100 % tikslus ir gali būti klaidingai neigiami. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, dėl ko COVID{4}} testas gali duoti klaidingai neigiamą rezultatą.
Kas yra klaidingai neigiamas rezultatas?
COVID{0}} testas, duodantis klaidingai neigiamą rezultatą, yra toks, kuris klaidingai rodo, kad asmuo nėra užsikrėtęs virusu, nors iš tikrųjų yra. Klaidingi neigiami rezultatai gali atsirasti dėl įvairių veiksnių ir gali turėti rimtų pasekmių visuomenės sveikatai.
Veiksniai, prisidedantys prie klaidingų neigiamų rezultatų
Yra keletas veiksnių, galinčių turėti įtakos klaidingai neigiamiems COVID{0}} testavimo rezultatams.
Testavimo laikas
Norint gauti tikslius rezultatus, labai svarbus COVID{0}} testavimo laikas. Klaidingi neigiami rezultatai yra labiau tikėtini, jei asmuo yra patikrintas per anksti infekcijos eigoje. Gali užtrukti iki 14 dienų, kol asmeniui po užsikrėtimo pasireikš simptomai, ir gali užtrukti kelias dienas, kol virusas organizme susikaups iki aptinkamo lygio. Todėl, jei asmuo yra ištirtas per anksti (kol virusas dar nespėjo daugintis iki aptinkamo lygio), testas gali duoti klaidingai neigiamą rezultatą.
Panašiai klaidingai neigiami rezultatai gali atsirasti, jei asmuo patikrinamas per vėlai. Jei asmuo jau pasveiko nuo viruso (ir nebeišskiria viruso dalelių), testas gali būti neigiamas, net jei asmuo buvo užsikrėtęs.
Testavimo kokybė
COVID{0}} tyrimo tikslumas gali skirtis priklausomai nuo tyrimo kokybės ir tyrimą atliekančios laboratorijos. Klaidingi neigiami rezultatai gali atsirasti, jei tyrimas atliktas neteisingai (pavyzdžiui, jei tamponas, naudojamas mėginiui paimti, nėra pakankamai toli įkištas į nosies ertmę) arba jei laboratorija padaro klaidą apdorojimo metu.
Testo tipas
Yra du pagrindiniai COVID{0}} testų tipai: molekuliniai testai (pvz., RT-PGR) ir antigenų tyrimai. Nors abiejų tipų testai yra labai tikslūs, antigenų tyrimai turi šiek tiek didesnę klaidingų neigiamų rezultatų riziką. Taip yra todėl, kad atliekant antigenų tyrimus aptinkami virusiniai baltymai, kurių ankstyvosiose infekcijos stadijose gali nebūti pakankamai.
Viruso kintamumas
SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19, yra labai įvairus, skirtingose pasaulio vietose cirkuliuoja skirtingos padermės ir mutacijos. Kai kurias viruso padermes gali būti sunkiau aptikti nei kitas, o kai kurios gali būti virulentiškesnės (gali sukelti ligą) nei kitos. Dėl šio kintamumo gali būti sunkiau sukurti tikslius testus, galinčius aptikti visas viruso padermes.
Simptominė ir besimptomė infekcija
COVID{0}} tyrimo tikslumas taip pat gali skirtis priklausomai nuo to, ar asmuo turi ligos simptomų, ar yra besimptomis. Klaidingi neigiami rezultatai dažniau pasitaiko besimptomiams asmenims, nes jų organizme gali būti mažesnis viruso kiekis.
Be to, kai kuriems asmenims gali pasireikšti tik lengvi COVID{0}} simptomai, kuriuos galima supainioti su kitomis kvėpavimo takų ligomis. Tokiais atvejais testas gali duoti klaidingai neigiamą rezultatą, nes asmuo gali nesuvokti, kad yra užsikrėtęs.
Išvada
COVID{0}} testavimas yra svarbi viruso plitimo kontrolės priemonė, tačiau nė vienas testas nėra 100 % tikslus. Klaidingai neigiami rezultatai gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, įskaitant tyrimo laiką, tyrimų kokybę, tyrimo tipą, viruso kintamumą ir simptominę infekciją, palyginti su besimptome infekcija. Svarbu ir toliau tobulinti testavimo strategijas ir kurti naujus testus, siekiant pagerinti COVID-19 tyrimų tikslumą ir užtikrinti, kad užkrėsti asmenys būtų kuo greičiau identifikuoti ir izoliuoti.